Svarbiausi Suomijos užsienio politikos prioritetai

Svarbiausi Suomijos užsienio politikos prioritetai

Trumpai apie Suomiją

  • Suomija yra ES ir JT narė, Šiaurės Tarybos narė, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.
  • Populiacija – 5.2 mln.
  • 1917 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos.
  • Eurozonos narė
  • Kaimynės: Norvegija, Rusija, Švedija.

Arkties regionas

Esminiu pokyčiu galima laikyti 2007 m. rugpjūčio 2-ąją. Tądien Rusija pasiuntė savo batiskafą į daugiau kaip 4 kilometrų gylį netoli Šiaurės ašigalio. Rusų mokslininkų ekspedicija, kurioje buvo ir Valstybės Dūmos narių, vandenyno dugne paliko Rusijos vėliavą. Šiuo simboliniu gestu Maskva, viena vertus, pareiškė, kad ši gelmių teritorija yra žemyno ir Rusijos valstybės tąsa. Žvelgiant plačiau, Rusija pradėjo tarptautines peštynes dėl Arkties. Į šį procesą, tarptautinės politikos ekspertų pramintą „lediniu karu“, šiuo metu yra aktyviai įsitraukusios Rusija, Norvegija, JAV, Kanada, Danija ir kelios kitos valstybės. Nors anksčiau šis regionas susilaukdavo tik mokslininkų dėmesio, tirpstant ledynams, valstybėms atsivėrė galimybė nusikasti iki naudingų iškasenų. Iki šiol nėra tiksliai pasidalinta teritorija, o konfliktas vyksta tarp tokių šalių kaip JAV, Kanada, Rusija, Danija, Norvegija ir kitų. Taip pat šis regionas susiduria su klimato kaitos sukeltomis problemomis, kurios gali sukelti gamtos katastrofas. Dėl to Suomijos iniciatyva buvo įkurta Arkties Taryba – 8 valstybių, esančių Arkties regione, Taryba, kuri ėmėsi bendrų veiksmų problemoms spręsti.

Suomija ir Rusija

Suomija mato Rusiją kaip vieną iš didžiausių grėsmių savo indentitetui ir valstybingumui dėl keleto priežasčių:

Istoriniai motyvai: (1)1917 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos. Vėliau II pasaulinio karo metu tuometinė SSRS užpuolė Suomiją ir prasidėjo Žiemos karas, kurį suomiams pavyko laimėti, tačiau prarado net dešimtadalį savo ploto. (2) Taip pat tarp šių šalių vyksta ginčai dėl Arkties regiono teritorijos. (3) Nors Rusija skelbiasi esanti demokratinė valstybe, labiau ji panaši į Putino autoritariškai valdomą valstybę, kuri kasmet išleidžia 90 milijardų JAV dolerių kariuomenei ( trečias rezultatas pasaulyje, atsilieka tik JAV ir Kinijai). Be to, Rusija nevengia pademonstruoti savo galios, atlikdama įvairiausias karines pratybas būtent prie Suomijos, Baltijos valstybių sienų.

Energetinė priklausomybė

Kaip ir Baltijos šalys, Suomija yra labai priklausoma nuo Rusijos: 100proc. gamtinių dujų ir 70proc. naftos importuoja iš Rusijos.

 

Kadangi Suomija yra per maža valstybė tiek plotu, tiek gyventoju skaičiumi, kad būtų regiono hegemonė, ji, pvz.: kaip ir Lietuva, savo pozicijas stiprina tarptautinėse struktūrose – ES, JT, Šiaurės taryba. Per jas bando daryti įtaką tarptautinėje arenoje.

Suomija ir ES

Suomija atlieka svarbias funkcijas ES, nes yra išorinė ES siena su rytais. Taip pat ES per savo šalis-nares dalyvauja Arkties regiono ginče. Pvz.: 2012 metais ES sukurtoje strategijoje Baltijos regionui, 4 iš 17 sričių koordinuoja būtent Suomija.

Šiaurės Taryba

Po II pasaulinio karo įkurta Šiaurės šalių Taryba, kuri turėjo padėti atsigauti šalims po karo. Pirmasis žingsnis – bendra rinka ir bevizis režimas per sienas. Tarybai priklauso Danija, Suomija, Švedija, Islandija ir Suomija, Baltijos šalys yra šios tarybos stebėtojos.

JAV

Nicholas Spykman teigia, jog raktas į viešpatystę tarptautinėje politikoje yra Rimlando kontrolė, todėl Suomija yra Itin svarbus JAV regionas, nes Suomija patenka į Rimlando sritį (priežemyninė geostrateginė zona). Kadangi JAV pagrindinis tikslas išlikti hegemone tarptautinėje sistemoje. Tad E. Motieka, Statkus ir Daniliauskas tegia, kad „JAV geostrategija Euroazijoje yra vienareikšmė – neleisti valstybėms, potencialioms revizionistėms, kontroliuoti Rimlando srities.  Tai suprasdama, JAV rėmė Suomija, jai paskelbus nepriklausomybę, Šaltojo karo metu. Pagrindinė užduotis buvo saugoti Suomijos neutralitetą ir sieti suomių kulturą, istoriją, ekonomiką su vakarais, kas ir buvo daroma po II pasaulinio karo.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *