Mokslo ir studijų reformos įgyvendinimas Lietuvoje

Mokslo ir studijų reformos įgyvendinimas Lietuvoje

2009 metais Lietuvoje pradėta įgyvendinti Mokslo ir studijų reforma lygi šiol vertinama dviprasmiškai. Vieningos nuomonės dėl jos stinga tiek visuomenėje, tiek ir pačioje akademinėje bendruomenėje.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtam Mokslo ir studijų įstatymui kritikos pažėrė tiek mokslininkai, tiek studentai. Nepaisant visų prieštaravimų, dėl vieno dalyko visi sutarė – Aukštojo mokslo reforma būtina, nes dabartinė mokslo ir studijų sistema turi daug trūkumų. Aukštasis mokslas Lietuvai – galimybė tapti konkurencinga valstybe vis labiau įsigalinčioje žinių ekonomikoje. Tam pirmiausia privaloma reformuoti neefektyvią švietimo sistemą, pasinaudoti kitų šalių patirtimi, pasimokyti iš jų klaidų ir atsižvelgti į dabartinę situaciją. Dėl to, kur kas svarbiau yra išsiaiškinti ne reformos būtinmą, dėl kurio niekas nesiginčija, o jos vykdymo kokybę. Tam padaryti geriausiai tinka Sabatier ir Mazmanian sukurtas ir R. Vilpišausko ir V. Nakrošio Lietuvoje išplėtotas politikos analizės modelis.

Švietimo ir Mokslo ministerijos pozicija dėl vykdomos reformos yra teigiama, tačiau dėl to nesutinka daug analitikų. Todėl kyla klausimas, ar tikrai ŠMM vykdoma Mokslo ir studijų reforma tinkamai pertvarko Lietuvos aukštojo mokslo sistemą?

Straipsnyje bus nagrinėjama:

• Ar aiškiai suformuluoti Mokslo ir studijų reformos tikslai ir prioritetai?
• Ar tinkama priežastinė teorija, kuria grindžiamos įgyvendinamos priemonės?
• Kokią įtaką vykdomai reformai turės pokyčiai valstybės ekonominėje, politinėje ir socialinėje aplinkoje?
• Kokią įtaką reformoje vykdys Europos sąjunga?
• Kokie įgyvendinimui skiriami ištekliai?
• Ar galėjo reformos įgyvendinimą paveikti interesų grupės?

Reformos įgyvendinimo politikos tikslų ir prioritetų aiškumas

Reformos įgyvendinimo tikslų ir prioritetų aiškumą reikia vertinti nepalankiai. Šiuo atveju išsiskiria Švietimo ir Mokslo ministerijos pateikta oficiali medžiaga su viešojoje erdvėje išsakytomis mintimis apie reformą.
Švietimo ir Mokslo ministerijos įvardijami Reformos tikslai:

• daugiau galimybių studentams, dėstytojams, šaliai
• konkurencingumas
• aukšta studijų kokybė
• pakankamas finansavimas
• modernus aukštųjų mokyklų valdymas
• reali autonomija ir atskaitomybė
• verslo įtraukimas
• atvirumas ir dialogas su visuomene

Tokius tikslus kaip neaiškiai apibrėžtus vertina R. Ališauskas. „Neaiškūs prioritetai bei sėkmės rodikliai. Strateginėse nuostatose išryškinti siekiai atsispindi tik ŠMM ir Vyriausybės programoje, švietimo bendruomenei jie yra per daug abstraktūs, neaiškios siekių įgyvendinimo pasekmės kiekvienam švietimo vartotojui.“
Priimant Mokslo ir studijų įstatymą, taip pat nebuvo sutarimo tarp pagrindinių politikos veikėjų dėl pagrindinių reformos tikslų ir prioritetų. Opozicija neigiamai įvertino daugumą reformos nuostatų: „[…] „reforma“ nepadėjo pasiekti pagrindinio tikslo – aukštojo mokslo kokybės gerinimo, o tik supriešino visuomenę ir didino socialinę atskirtį. Aukštasis mokslas tampa beveik neprieinamas mažas pajamas turintiems žmonėms.“ Lietuvos Socialdemokratų partija dar 2010 metais pareiškė, kad bus peržiūrėtos visos aukštąjį mokslą reglamentuojančios nuostatos „[…] kurios užkerta kelią nepasiturinčių šeimų vaikams siekti nemokamo aukštojo mokslo, siaurina aukštųjų mokyklų autonomiją, kelia prieštaravimus visuomenėje ir trukdo Lietuvos aukštajam mokslui sėkmingai įgyvendinti procesą, kuriuo kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė.“ Dėl to tikėtina, kad pasikeitus valdžioms, prioritetai gali keistis reformos įgyvendinimo eigoje.

Reformos įgyvendinimo priežastinė teorija

Reformos įgyvendinimo priežastinė teorija, kuri susieja politikos tikslus ir priemones, ekspertu vertinama nepalankiai. „Lietuvos ir užsienio ekspertai jau seniai pabrėžia esminių pokyčių mokslo ir studijų sistemoje būtinumą. Deja, iki šiol sistemiškiems ir realiems pokyčiams nebuvo ryžtasi. Tuo tarpu Lietuvos mokslo ir studijų sistemos būklė vis labiau netenkina visuomenės ir ženkliai atsilieka nuo Europos lygio.“
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerija, reformą vykdyti buvo būtina, nes:

• Studentai, darbdaviai, akademinė visuomenė nepatenkinti studijų kokybe
• Aukštųjų mokyklų tinklas pernelyg išskaidytas
• Vienam studentui tenkantis finansavimas 2,5-3 kartus mažesnis negu vidutiniškai Europoje ir kitose pirmaujančiose pasaulio šalyse
• Silpnos studijų sąsajos su mokslu, o mokslo – su inovacijomis
• Nelankstus, neefektyvus aukštųjų mokyklų valdymas
• Neužtikrinta reali aukštųjų mokyklų autonomija
• Nepalanki demografinė perspektyva – per artimiausią dešimtmetį smarkiai mažės abiturientų skaičius
• Auga tarptautinė konkurencija, daug gabių abiturientų išvažiuoja studijuoti į užsienį

Kadangi dėl padidėjusios „protų“ emigracijos bei augančios tarptautinės konkurencijos reformuoti švietimo sistemą reikėjo skubiai, pritrūko laiko tam tinkamai pasiruošti. Tam įtakos turėjo ir būtinybė panaudoti Europos struktūrinių fondų paramą. Tai galėjo turėti esminės įtakos tikslų ir priemonių sueičiai.
Pagrindiniai Švietimo ir Mokslo ministerijos įvardijami reformos tikslai:
Reformos kritikų nuomone, reformai pasitelktos priemonės netinka šiems tikslams įgyvendinti. „Kadangi aukštųjų mokyklų finansavimas priklauso nuo jose besimokančiųjų skaičiaus, jos suinteresuotos pritraukti kuo daugiau studentų. Aukštosios mokyklos gerina savo įvaizdį, tačiau vengia pertvarkyti programas ar kviestis geresnius dėstytojus.“ Pasirinktas finansavimo modelis neleidžia užtikrinti geresnės studijų kokybės. Taip pat trūksta kokybiškų aukštųjų mokyklų vertinimų, kurie padėtų apsispręsti, kurios aukštosios mokyklos siūlo geriausias ir stojančiųjų poreikius labiausiai atitinkančias studijas. Dėl šios priežasties studentui sunku atrasti labiausiai jam tinkamą studijų įstaigą, ko pasekoje studentas gali nerasti sau tinkamos vietos aukštojoje mokykloje.
„Reformoje numatyta, kad švietimo ir mokslo ministras skiria daugiau nei pusę universitetų tarybų narių.“ Ši įstatyme įtvirtinta nuostata prieštarauja reformos tikslui užtikrinti realią aukštųjų mokyklų autonomiją ir kelia grėsmę aukštųjų mokyklų suverenitetui. Taip pat, nuo 2013 metų biochemikus aukštosios mokyklos turės pasirinkti pagal biologijos egzamino rezultatus, nors 50 metų į jas buvo priimami studentai išlaikę chemijos egzaminą. Taip atsitiko ŠMM ministerijai perkėlus biochemiją iš fizinių mokslų į gyvybės mokslų sritį. Niekam nė motais, kad įstatyme numatyta, jog pačios aukštosios mokyklos turi nustatyti priėmimo sąlygas. Tai dar vienas universitetų autonomijos ribojimo pavyzdys. „Europos universitetų asociacija paskelbė 2011 m. universitetų autonomijos tyrimo rezultatus. Lietuvos aukštosios mokyklos užėmė 26 vietą iš 28 akademinės laisvės atžvilgiu, 19 vietą – finansiniu.“ Virginijos Būdienės, prezidentės patarėjos švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais, nuomone, „studentams, netekusiems valstybės studijų finansavimo (dėl „rotacijos“ ar paėmus akademines atostogas) gali atsirasti finansinė priklausomybė. Nusprendęs nebetęsti studijų, studentas privalėtų į valstybės biudžetą grąžinti panaudotą krepšelio dalį, o jei norėtų tęsti mokslus, bet neturėtų tam pinigų, būtų priverstas imti paskolą iš banko. Tokia sistema yra psichologiškai žiauresnė nei prieš reformą galiojusi rotacija.“ Pasirinktas finansavimo modelis galimai siaurina Lietuvos studentų galimybes ir laisves.
Dėl visų šių išvardintų priežasčių, reformos įgyvendinimo priežastinę teoriją reikėtų vertinti nepalankiai.

ES poveikis reformos įgyvendinimui

Europos sąjungos parama Lietuvos Mokslo ir studijų reformai buvo tiesioginė ir labai palanki. ES teikiama parama buvo vienas esminių žingsnių neatidėlioti reformos pradžios vėlesniam laikui. Kitokiu atveju būtų nepanaudoti pinigai, skirti reformuoti aukštajam mokslui, kurie būtų grąžinti į ES biudžetą. Švietimo ir Mokslo ministerijos pateiktoje informacijoje aiškiai nurodoma, kad nepradėjus vykdyti reformos „prarastume galimybę panaudoti ES lėšas kaip paskatas universitetams viduje reformuotis ir jų tinklui optimizuoti.“ „Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama, iki 2015 m. ketinama atnaujinti apie 100 studijų programų, pagal kurias lavinsis per 3,7 tūkst. studentų. Tuo pačiu rengiamos jungtinės programos su užsienio aukštosiomis mokyklomis, studentams ir dėstytojams sudaromos sąlygos įgyti tarptautinės praktikos kitų šalių universitetuose, įmonėse bei organizacijose.“
„Dalis ES ir valstybės lėšų Lietuvoje investuojamos į universitetų ir kolegijų infrastruktūrą – įrengiamos ir atnaujinamos auditorijos, laboratorijos ir kabinetai, kuriamos šiuolaikiškos aukštųjų mokyklų bibliotekos, steigiami konsultavimo centrai. Planuojama, kad iki 2015 m. studijų infrastruktūrą pagerins apie 15 universitetų ir apie 10 kolegijų, o mokslo ir studijų reikmėms numatoma sukurti 19 mokslinių tyrimų centrų, kuriuose tyrimus galės vykdyti ir studentai, ir mokslininkai.“ Aukštojo mokslo studijų plėtrai valstybė ir Europos Sąjunga 2007 – 2013 m. skiria 780 mln. litų. Taigi, iš vienos pusės galima teigti, kad ES parama buvo esminis žingsnis pradėti reformai. Kita vertus, toks priverstinis skubėjimas naudotis ES struktūrinės paramos lėšomis galėjo neigiamai paveikti reformos kokybę, nes reikėjo greitai pasiruošti panaudoti lėšas, kas galėjo neleisti jas panaudoti kokybiškai. Galėjo pristigti laiko tinkamai pasirinkti lėšų panaudojimo prioritetus ir mažinti jų teikiamą efektyvumą.

Aplinkos pokyčiai

Aplinkos pokyčiai Mokslo ir studijų reformos vykdymui atsiliepė labai neigiamai. 2012 metais įvykę seimo rinkimai iš esmės pakeitė valdančiąją koaliciją. Centro-dešinės koaliciją keičia centro-kairės, kurios lyderiai dar pradėjus vykdyti reformą neigiamai atsiliepė apie jos įgyvendinimą. Naujai išrinkto Seimo pirmininko nuomone, jokios reformos apskritai nebuvo. Jo žodžiais, buvo pakeisti tik aukštųjų mokyklų valdymo, rektoriaus rinkimo ir finansavimo principai. „Aš to nelaikau reforma“, – teigė jis. Toks, vieno iš valstybės lyderių, požiūris atskleidžia neigiamą požiūrį į reformos vykdymą iš esmės. Galimas kandidatas į Švietimo ir Mokslo ministerijos viceministro postą Rimantas Vaitkus nėra patenkintas XV vyriausybės pradėta vykdyti reforma: „2009 m. liberalų ir konservatorių pradėta aukštojo mokslo reforma – viena didžiausių valdančiųjų klaidų. Tūkstančiai iš Lietuvos išvarytų jaunuolių, daugybė jų įsiskolinusių bankams, vienas brangiausių Europoje mokestis už studijas – štai „reformos“ pasekmės, kurias Lietuvos žmonėms padovanojo dešinieji. O svarbiausias tikslas – aukštojo mokslo kokybės sustiprinimas taip ir nebuvo pasiektas.“ Naujai išrinkti valdantieji Švietimo reformą ketina pertvarkyti iš esmės:
• Atsisakyti „studijų krepšelių“ metodikos, ją keisti valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti (gydytojams, mokytojams, inžinieriams ir pan.), sutartimis su aukštosiomis mokyklomis.
• Teikti paskolas studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms ne per komercinius bankus, o per Valstybinį studijų fondą.
• Keisti aukštųjų mokyklų valdymą, panaikinti antikonstitucinius valdymo iškraipymus, reformuoti aukštųjų mokyklų tarybas ir peržiūrėti jų funkcijas.
Visos šios viešojoje erdvėje išsakytos mintys iš esmės laidoja anksčiau pradėtas vykdyti reformos įgyvendinimo priemones.

Finansiniai ištekliai

Mokslo ir studijų reformą lydėjo silpnas finansinis pagrindimas . „Vyriausybės ir ŠMM planuose strategijos įgyvendinimas traktuojamas tik kaip viena iš daugelio priemonių, o ne visaapimantis procesas, ir finansavimas skiriamas tik kaip vienam iš daugelio darbų“ Kiek geriau galima būtų įvertinti ES skirtas lėšas reformai, kurios yra aprašytos aukščiau. Taip pat neigiamos įtakos reformos įgyvendinimui galėjo turėti ir pačios reformos pradžioje prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė.

Interesų grupių įtaka

Interesų grupių įtaką vykdomai reformai yra neaiški. „A.Poviliūnas pastebi, kad švietimo politikai būti veiksmingai trukdo aiškiai susiformavusių interesų grupių nebuvimas bei viešųjų ryšių neveiksmingumas.“ Kita vertus, įtarimų kelia galimai paveiktas studijų krepšelio finansavimo modelis, kai valstybės lėšos, užmaskuotos stojančiojo pasirinkimo laisve, skiriamos privačioms aukštosioms mokykloms finansuoti. Vis dėlto, kad daryti konkrečias išvadas, šiai dienai dar trūksta duomenų.

Išvados

Konkrečiai ir tvirtai įvertinti reformos įgyvendinimą nepakanka empirinės medžiagos, tačiau iš to kas šiai dienai prieinama, galima būtų teigti, kad:

• Reformos įgyvendinimo tikslų ir prioritetų aiškumą reikia vertinti nepalankiai
• Reformos įgyvendinimo priežastinę teoriją, kuri susieja politikos tikslus ir priemones, reikia vertinti nepalankiai
• Europos sąjungos parama Lietuvos Mokslo ir studijų reformai įgyvendinti buvo tiesioginė ir palanki
• Aplinkos pokyčiai Mokslo ir studijų reformos vykdymui atsiliepė labai nepalankei
• Trūksta duomenų nustatyti interesų grupių įtaką reformos vykdymui
• Reformos įgyvendinimui skirtus finansus reikia vertinti neutraliai

Literatūros sąrašas

1 Good J. Aukštojo mokslo reforma – tikras Konstitucijos paniekinimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą : http://www.anarchija.lt/index.php/politika/9152-justas-good-aukstojo-mokslo-reforma-tikras-konstitucijos-paniekinimas.html
2 Mokslo ir studijų reforma [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.mokslas.lt/lt/mokslo_ir_studiju_sistemos_per/mokslo_ir_studiju_reforma/

3 Ališauskas R. Valstybinė švietimo strategija. Seminaro medžiaga [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/VK%20konsultaciju_gaires.pdf

4 Dėl vykdomos Mokslo ir studijų reformos [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.lsdp.lt/lt/naujienos/1059-del-vykdomos-mokslo-ir-studiju-reformos.html

5 Informacija apie Mokslo ir studijų reforma [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/msr/docs/Informacija_mokslo_ir_studiju_reforma.pdf

6 D. Paulauskas, Mokslo ir studijų sistemos per studijų reformą [Interaktyvus]. Prieigą per internetą: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dpaulauskas-universitetai-studentus-vilioja-ne-kokybe-bet-fasadu.d?id=58874361

7 A. Lašas, Švietimo reforma: Nauji pakinktai ligotam arkliui [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/alasas-svietimo-reforma-nauji-pakinktai-ligotam-arkliui.d?id=54135603

8 Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas [Interaktyvi]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=342158

9 Švietimo reforma – akmuo po studento kaklu [Interaktyvi] Prieiga per internetą: http://www.lsdp.lt/lt/nuomones/1067-svietimo-reforma-akmuo-po-studento-kaklu.html

10 University autonomy in Europe [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.eua.be/Libraries/Publications/university_autonomy_in_europe_II_-_The_Scorecard.sflb.ashx

11 V. Būdienė, Mokslo ir studijų reformos atidėliojimas demoralizuoja sistemą [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt//news/ringas/lit/article.php?id=21343853

12 ES struktūrinė parama Lietuvos mokslui ir švietimui [Interaktyvi]. Prieiga per internetą: http://www.programa2015.lt/index.php/lt/p/es-strukturine-parama-lietuvos-mokslui-ir-svietimui

13 Aukštosioms mokykloms – nauja reforma: kitaip valdys, kitaip finansuos [Interaktyvi]. Prieiga per internetą: http://www.15min.lt/naujiena/studentu-zona/karstos-zinios/aukstosioms-mokykloms-nauja-reforma-kitaip-valdys-kitaip-finansuos-234-279144

14 Aukštojo mokslo reforma – kelias į Lietuvos ateities naikinimą [Interaktyvi]. Prieiga per internetą: http://www.lsdp.lt/lt/nuomones/1124-aukstojo-mokslo-reforma-kelias-i-lietuvos-ateities-naikinima.html

15 LSDP ilgoji rinkimų programa [Interaktyvi]. Prieiga per internetą:
http://lsdp.lt/lt/straipsniai/269-lsdpilgoji-rinkimu-programa-2012.html

16 Ališauskas, R. (2006). Valstybinė švietimo strategija. Seminaro medžiaga [Interaktyvi]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/VK%20konsultaciju_gaires.pdf

17 Viešųjų konsultacijų gairės [Interaktyvi] Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/VK%20konsultaciju_gaires.pdf

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *