Išmok argumentuoti!

Išmok argumentuoti!

Išmok argumentuoti!

Visai neseniai baigiau kritinio mąstymo kursus, kuriuos praėjau tinklapyje www.iversity.com Yra nuostabu, kad galime mokytis iš įvairiausių universiteto profesorių. Nemokamai! Bet šiandien ne apie tai. Noriu pakalbėti apie patį kursą, kurį praėjau. Kritinis mąstymas. Iš karto rekomenduoju ir jums, mieli skaitytojai, laisvu laiku peržiūrėti šį kursą.

Kursas yra pradedamas klausimu: „Kiek procentų veiksmų jūs atliekate vadovaudamiesi emocijomis ir kiek protu?“ Klausimas nelengvas, bet pagalvojau, kad tikrai kokių 70 proc. veiksmų atlieku vadovaudamasis protu. Pasirodo, net batraiščius rišau vadovaudamasis emocijomis.

Kurso pradžioje bus dėstoma, kas yra argumentas, kokios turi būti prielaidos.

Tačiau įdomiausioji kurso dalis – argumentacijos klaidos (angl. Fallacies). Nors su jomis jau buvau kiek susipažinęs logikos kursuose universitete, tik čia pamačiau, kaip tai gali būti įdomu. Kodėl argumentacijos klaidų žinojimas gali būti naudingas? Pateiksiu, tris dažnai naudojamas argumentacijos klaidas.

Apeliacija į žmogų. Tokią klaidą yra nesunku pastebėti, nes pašnekovas kritikuoja ne pašnekovo išsakytas mintis, bet jį patį. „Neklausyk jo, jis rusų statytinis“, „Sakai, evoliucijos teorija yra teisinga? Nenuostabu, tu tikrai panašus į išsivysčiusį iš beždžionės.“. Dažnai šią argumentacijos klaidą galime pamatyti naujienų portaluose, komentaruose po straipsniais. Na, o komentarai po politikų parašytais straipsniais yra neišsemiamas šios argumentacijos klaidos šaltinis. Pvz.: A. Bilotaitės mintys dėl imigracijos yra neteisingos, nes:

bilotaitės pavyzdys

Arba švietimo ministrė A. Pitrėnienė yra neteisi, nes:

pitrėnienės  pavyzdys

Dar viena labai dažnai naudojama argumentacijos klaida – apeliacija į emocijas. Kas nors kartą iš tėvų buvo išgirdęs frazę: „Suvalgyk ir visą lėkštę išlaižyk. Ar negirdėjai, kiek žmonių Afrikoje badauja? Jie tik pasvajoti gali apie tokį maistą, kokį valgai tu!“, arba gatvėje: „Pone, paaukokit pinigų. Pažiūrėkite į mano kojos žaizdas“. Taip žmonės stengiasi sujaudinti mūsų širdis ir priversti mus atlikti tam tikrus veiksmus.

Argumentas iš tradicijos. Tikriausiai jau teko girdėti tokį argumentą iš mūsų senelių ar tėvų: „Mano prosenelis, senelis, tėvas taip darė, todėl tai yra geriausias būdas (juk visi jie negalėjo klysti).“, arba kitas pavyzdukas: „Juk šitas įstatymas galioja 200 metų. Jis negali būti blogas“. Tikriausiai dabar jau atsimenate situaciją ir iš savo patirties su šia argumentacijos klaida. Esmė ta, kad teiginys negali būti laikomas teisingu, jei kažkada seniau žmonės ji laikė teisingu. Juk viduramžiuose galime aptikti daug dalykų, kuriais žmonės tikėjo, nors jokio mokslinio pagrindimo tie teiginiai neturėjo.

Tai tik trys iš daugelio argumentacijos klaidų, kurias vis dar padarome. Siūlau atrasti laisvą dieną ir praeiti kursus, kuriuos minėjau straipsnio pradžioje. Gausite dalyvavimo sertifikatą ir galėsite jį segtis prie savo CV. Bet ne popieriukas yra svarbiausia šiuose kursuose. Svarbiausia, kad pastebėsite kitus žmones blogai argumentuojant. Antra, patys atsargiau rinksitės žodžius ir jūsų kalboje sumažės argumentacijos klaidų. Na, ir pasirodysite labai išsilavinę, kai diskusijose pradėsite kitiems aiškinti, kokias argumentacijos klaidas jie daro.

O tinginiams duodu nuorodą, kurioje lietuviškai yra aprašytos argumentacijos klaidos.

O jei kam bus ir to maža, yra nemokama knyga „42 Fallacies“, kurią galite parsisiųsti čia.

Ir dar viena nuoroda, kurioje yra surašytos argumentacijos klaidos viename lape. Lapą galima atsispausdinti ir pasikabinti darbe ar namie.

Nepamirškite tobulėti!

One thought on “Išmok argumentuoti!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *