ES ir JAV tarpusavio prekyba. Laisvos prekybos sutarties (TTIP) perspektyva ir galimos problemos

ES ir JAV tarpusavio prekyba. Laisvos prekybos sutarties (TTIP) perspektyva ir galimos problemos

ES ir JAV tarpusavio prekyba. Laisvos prekybos sutarties (TTIP) perspektyva ir galimos problemos

Šiuo metu viena aktualiausių temų, dėl kurios diskutuojama tiek Vašingtone, tiek Briuselyje yra ES – JAV laisvos prekybos ir investicijų sutartis. Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos bando pasirašyti sutartį, kuri leistų panaikinti ekonominius barjerus tarp sutarties šalių. Tačiau šios derybos susiduria su nemažai iššūkių, kurie trukdo tokį susitarimą pasiekti.

JAV ir ES tarpusavio prekyba

JAV ir ES tarpusavio prekyba išlieka pati didžiausia pasaulyje ir kiekvienais metais ji vis auga. Spartus tarpusavio prekybos tempas prasidėjo po II pasaulinio karo, kai tik buvo įsteigta ES pirmtakė – Europos anglies ir plieno bendrija. Viskas prasidėjo nuo JAV bendradarbiavimo su 6 valstybėmis, o šiandien tai išaugo į JAV ir 28 šalių – narių prekybą. Šiame skyriuje apžvelgsiu prekybos tarp JAV ir ES raidą.

ES ir JAV prekybos raida

Kaip jau buvo minėta JAV didžiausias prekybos partneris yra ES, kaip ir ES didžiausias partneris yra JAV. 2013 metų duomenimis, prekių apyvarta tarp šių pusių siekė 649,7 milijardo JAV dolerių[1](čia ir kitur bus pateikiamas JAV ir ES tik prekių eksportas ir importas, t.y., į apžvalgą yra neįtrauktos paslaugos ir tiesioginės investicijos). JAV į ES eksportuoja už 262,3 milijardo JAV dolerių, tuo tarpu importuoja iš ES už 387,4 JAV dolerių[2]. Iš šių skaičių galime matyti, kad JAV daugiau importuoja iš ES negu eksportuoja, todėl JAV turi neigiamą balansą tarp importo ir eksporto, kuris siekia 125,1 JAV dolerių. 2013 metų duomenimis pagrindinės šalys, su kuriomis JAV prekiauja yra Vokietija (162 milijardų JAV dolerių apyvarta[3]) , Didžioji Britanija (apyvarta – 100 milijardų JAV dolerių[4]), Prancūzija (apyvarta – 77 milijardai JAV dolerių[5]), Nyderlandai (apyvarta – 62 milijardai JAV dolerių[6]) ir Italija (apyvarta – 55 milijardai JAV dolerių[7]). Šios penkios šalys sudaro didžiąją dalį ES prekybos su JAV.

Kaip jau buvo parodyta prieš tai, JAV prekyba su ES turi neigiamą balansą (JAV daugiau importuoja nei eksportuoja). Iki 1993 metų šis balansas buvo dar teigiamas, tačiau vėliau jis vis labiau tapo neigiamu[8]. Oficialus JAV statistikos departamentas šiuos duomenis pateikia nuo 1997 metų. Tada jau JAV balansas buvo neigiamas ir siekė beveik 17 milijardų JAV dolerių[9]. Šis rodiklis su kiekvienais metais vis augo, nuo 2006 metų pradėjo mažėti ir smarkiai sumažėjo 2009 metais (apskritai sumažėjo prekyba tarp JAV ir ES dėl tuo metu trukusios ekonominės krizės). Tačiau vėliau neigiamas balansas toliau augo ir 2013 metais pasiekė 125,1 milijardą JAV dolerių[10]. Nuo 1997 iki 2013 metų prekyba tarp JAV ir ES tik augo – nuo beveik 305 milijardų JAV dolerių apyvartos 1997 iki 649,7 milijardo JAV dolerių 2013 metais[11].

Pagal 2013 metų statistiką, ES iš JAV daugiausiai mašinas ir transporto įrangą, mineralinį kurą ir tepalus, chemines medžiagas ir susijusius dalykus[12]. Didžiąją dalį eksporto (beveik pusę) į JAV iš ES sudaro mašinos ir transporto įranga, taip pat nemažą dalį sudaro cheminės medžiagos[13].

Paslaugų eksportas ir importas tarp šių šalių irgi kiekvienais metais augo. 2012 metais JAV eksportuodavo paslaugų už 199 milijardus JAV dolerių, tuo tarpu ES į JAV eksportuodavo 143 milijardus JAV dolerių[14]. Kaip matome, JAV išlaiko paslaugų eksporto teigiamą balansą, tuo tarpu ES – neigiamą. Į paslaugų sektorių yra įtraukiamas turizmas, telekomunikacija, draudimai, bankininkystė, edukacija, e – komercija.

Taip pat tarp šių šalių vis augo tiesioginės investicijos. 2012 metų duomenimis ES investavo 112,6 milijardo eurų į JAV ekonomiką, tuo tarpu ES pasiekė 144,5 milijardo eurų investicijos iš JAV[15].

ES – JAV laisvos prekybos ir investicijų sutartis

                      2013 metų liepą JAV prezidentas B. Obama ir ES Tarybos prezidentas H. Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso paskelbė, jog ES ir JAV pradeda vesti derybas dėl ES – JAV laisvos prekybos ir investicijų sutartis (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership, toliau – sutartis)[16]. TTIP yra prekybos sutartis, dėl kurios derasi dvi ekonomikos milžinės – JAV ir ES. Pagrindinės šios sutarties tikslai būtų šie: (1) panaikinti tarifus tarp JAV ir ES, (2) stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, (3) atidaryti paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkas, (4) kartu stiprinti ir tobulinti taisykles tokiose srityse kaip intelektinės nuosavybės teisės, tiesioginės investicijos, darbo santykiai, aplinkos apsauga[17]. Jei toks susitarimas būtų pasirašytas, tai būtų didžiausia laisvos prekybos partnerystė per visą žmonijos istoriją. Tačiau dėl šio susitarimo kyla daug diskusijų: vieni teigia, jog tai būtų didžiulis ekonominis žingsnis, kuris atneštų daug naudos (naujų darbo vietų kūrimas, didesnė prekyba, didesnės tiesioginės investicijos, efektyvesnis konkurencingumas ir kt.), kiti teigia, jog toks susitarimas atneš daugiau žalos negu naudos. Kadangi šiuo klausimu nėra bendros nuomonės, reikia apžvelgti, kokie yra pagrindiniai privalumai ir trūkumai, pasirašant šią sutartį.

Poveikis ES ir JAV ekonomikai

JAV ir ES sukuria apie 45 proc. pasaulio BVP, nors jų populiacija siekia tik 12 proc. pasaulio populiacijos[18]. Panaikinant ekonominius barjerus tarp šių ekonomikos milžinų, tiksliai neįmanoma paskaičiuoti ekonominių rodiklių ir jų kitimo, tačiau yra mokslininkų pateikti preliminarūs skaičiai. Mokslininkai skaičiuoja, jog pasirašius šią sutartį, ES eksportas į JAV padidės 28 proc., t. y., papildomai bus eksportuota už 187 milijardus eurų prekių ir paslaugų[19]. Tuo tarpu ES importas taip pat padidės 159 milijardais euru[20]. Be to, dėl sutaupytų kaštų dėl barjerų panaikinimo padidės tiek ES, tiek JAV eksportas į kitas pasaulio šalis. Skaičiuojama, kad ES eksportas į kitas pasaulio šalis išaugs 33 milijardais eurų, o JAV eksportas išaugs 80 milijardų eurų[21]. Susumavus šiuos skaičius, matome, jog ES eksportas išaugs 220 milijardų eurų per metus, o JAV – 240 milijardų eurų.

Taip pat skaičiuojama, kad eksportas augs visuose ekonominiuose sektoriuose. Didžiausi augimai bus metalo produkcijoje (12 proc. augimas), perdirbtų maisto produktų rinkoje (9 proc.), cheminių medžiagų sektoriuje ir didžiausias augimas yra prognozuojamas motorinių transporto priemonių pramonėje ( net 41 proc. augimas)[22]. Žinoma, ši sutartis paskatins ir didesnį importą šiose pramonėse. Tačiau tokiu atveju laimi vartotojai, kadangi atsiranda didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas, kurias galima įsigyti už mažesnes kainas. Įmonės bus priverstos dirbti daug efektyviau, jeigu norės išsilaikyti konkurencingos. Tai paskatins ekonominį augimą ir naujų darbo vietų kūrimąsi.

 

Darbo užmokestis ir darbo vietų kūrimas

                      Pagal atliktą analizę, skaičiuojama, jog atlyginimai ES ir JAV turėtų augti 0,5 proc. tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems darbuotojams[23]. Yra sunku nustatyti, kiek bus sukurta darbo vietų pasirašius sutartį, tačiau studijos rodo, kad padidėjus eksportui 1 milijardu euru, remiama apie 15 000 darbuotojų[24].

Geopolitinė situacija

Mokslininkai teigia, jog be ekonominių privalumų, taip pat būtina pastebėti ir geopolitinius. Šiandienos situacija yra tokia, jog sparčiai auga Azijos valstybių ekonomikos, tuo tarpu JAV ekonomika smuko, o ES išgyvena euro krizę. Tokios tendencijos veda prie to, jog Vakarų valstybės netenka lyderio vaidmens tiek pasaulio ekonomikoje, tiek politikoje. Todėl ši sutartis būtina tiek išlaikant ekonomikos principus paremtus rinkos ekonomika, tiek išlaikant politines vertybes (demokratiją). Šią situaciją puikiai iliustruoja nacionalinis galios indeksas, į kurį yra įtraukiamas valstybės BVP, išlaidos kariuomenei, populiacija ir technologijos[25]. Pagal šį indeksą JAV yra pirmoje, o ES – antroje vietoje. Tačiau prognozuojama, kad iki 2025 metų Kinija aplenks ES pagal šį rodiklį. O jau 2060 metais JAV ir ES galios indeksas nusileis Kinijai ir Indijai[26]. Todėl ši sutartis gali būti vienintelis kelias tai pakeisti.

NATO. Šio aljanso egzistavimu ypatingai pradėta abejoti po SSRS griūties. Daugelis politikų ir mokslininkų teigia, jog šis aljansas yra atgyvena, neteko savo pagrindinio vaidmens, o jo vidaus valdymo taisyklės yra pasenusios ir nebetinkančios šiems laikams. Pasirašius sutartį, NATO galėtų būti atnaujintas ir sustiprintas. Laisvos prekybos sutartis reikštų, jog valstybės ir visuomenės pasitiki viena kita, o žmonės tikisi, jog jų gyvenimo būdas bus apgintas, ypatingai augant Azijos šalių ekonomikai.

ES federalizacija. Ne visoms ES šalims – narėms federalizacija skamba patraukliai. Tačiau nuo pat savo įsikūrimo yra siekiama pilnos ekonominės ir politinės šalių integracijos. Sutarties pasirašymas parodytų, kad vieninga ES gali siekti ekonominės naudos jos piliečiams. Kiltų ES piliečių pasitikėjimas ES[27].

Žemės ūkis

                      Viena iš pagrindinių temų, apie kurias diskutuojama yra žemės ūkis. JAV maisto pramonės bendrovės neatitinka ES standartų, todėl atsiranda daug kliūčių sutarčiai įsigalioti. Šalys turi nuspręsti ar ES taikomi standartai turi būti taikomi ir JAV prekėms, ar visgi ES standartai turi būti sumažinti, kad būtų įmanoma įsileisti JAV korporacijas į ES rinką.

Genetiškai modifikuoti produktai. Šie produktai jau seniai yra opi problema tarp ES ir JAV, nes šalys turi skirtingas šių produktų reguliacijos sistemas. ES egzistuoja reguliacija, kuri tikrina ar genetiškai modifikuotas produktas atitinka visus sveikatos saugumo kriterijus prieš paleidžiant jį į rinką. Šią funkciją atlieka Europos maisto saugos tarnybos pareigūnai[28]. Dėl tokių griežtų reguliacijų šis maistas ES parduotuvėse beveik nepardavinėjamas. Tuo tarpu JAV tokios reguliacijos neturi. Taip pat ES yra įvestas tokių produktų ženklinimas, kad vartotojas būtų informuotas apie tai, ką valgo. Tuo tarpu JAV, tokia etiketė būtina, jei maistas kelia pavojų sveikatai (pvz.: maiste yra alergenų)[29]. Pasirašius šią sutartį ir nesusitarus tinkamai dėl šios problemos ES ūkis patirtų didžiulį smūgį, nes JAV genetiškai modifikuoti produktai būtų žymiai pigesni ir išstumtų iš rinkos ES žemės ūkio produktus.

Dirbtiniai hormonai. JAV gyvulininkystėje yra naudojami šie hormonai, tam, kad paspartinti gyvūnų augimą ir padidinti jų masę, bei mėsos liesumą. Tokie hormonai yra laikomi narkotikais. Jie gyvūnui sukelia negalavimus ir paveikia jų elgseną. Nuo tokios mėsos pasitaiko nemažai žmonių apsinuodijimų. Dėl to tokie hormonai yra visiškai uždrausti ES, jei jie nenaudojami terapeutiniais tikslais[30]. Jei su sutartimi būtų visgi leista tokią mėsą eksportuoti, tai ne tik pakenktų ES žmonių sveikatai, bet ir visam ES žemės ūkiui. JAV ūkininkai daug greičiau užaugina mėsą ir gyvūnų masė palyginti didesnė nei ES, todėl ir daug pigesnė.

Privatumas

                      Po JAV šnipinėjimo skandalo atsirado daug europiečių, kurie suabejojo dėl savo privataus gyvenimo pasirašius sutartį. ES teisė saugo žmogaus privatumą, todėl piliečių asmeniniai duomenys negali būti išgabenti į trečiąsias šalis. Dabar tarp JAV ir ES yra pasirašyta sutartis, kuri leidžia JAV bendrovėms kaupti informaciją apie klientus ES, jei duomenų kaupimas atitinka europinius standartus. Tačiau po šnipinėjimo vis daugiau europiečių mano, jog ši išlyga turi būti panaikinta.

Poveikis trečiosioms šalims

Jeigu būtų pasirašytas šis susitarimas, jis padarytų neigiamų ekonominių padarinių trečiosioms šalims. Didžiausios JAV ir ES prekybos partnerės, po sutarties pasirašymo, turėtų konkuruoti su naujomis bendrovėmis, todėl kai kurios trečiųjų šalių bendrovės turėtų prarasti konkurencingumą. Ypatingai turėtų nukentėti dar tik besivystančios ekonomikos.

JAV didžiausios prekybos partnerės Kanada, Meksika ir kitos šalys. Skaičiuojama, jog labiausiai nukentėtų Meksikos ekonomika, kadangi ši šalis yra 3 didžiausia JAV prekybos partnerė ir 18 ES. Šis susitarimas Meksikai reikštų, jog jai reikės konkuruoti ne tik su JAV įmonėmis, tačiau ir su ES įmonėmis. Meksikos pagrindinė eksportinė prekė yra aukštos kokybės rūbai. Todėl po sutarties panaikinus muitus tarp ES ir JAV, Italijos rūbų bendrovės įsiverš į JAV rinką ir sukels didžiulę konkurenciją Meksikos įmonėms[31].

Panašių pavyzdžių galima atrasti ir ES. ES daugiausiai citrusinių vaisių importuoja iš PAR, Maroko ir Egipto. Po sutarties pasirašymo, manoma, jog padidės tokių vaisių importas iš JAV, kuris privers PAR, Maroką ir Egiptą ieškotis kitų rinkų, kur jų prekės būtų konkurencingos[32].

 

Išvados

Darbe buvo tiriama kokius esminius poveikius sukels pasirašyta ES – JAV laisvos prekybos ir investicijų sutartis. Įvairių mokslininkų sutartis yra vertinama dvejopai. Vieni teigia, kad ji vienintelis būdas Vakarams išlikti lyderiais geopolitinėje erdvėje, kiti teigia, kad tai sukels didelių negatyvių poveikių įvairiausiuose srityse.

Pagrindiniai argumentai, kodėl turėtų būti pasirašyta ši sutartis, yra ekonominiai. Skaičiuojama, kad abiems pusėms ši sutartis atneš naujų darbo vietų sukūrimą, darbo užmokesčio padidėjimą, eksporto padidėjimą, BVP augimą. Taip pat teigiama, jog ši sutartis būtina, norint konkuruoti su sparčiai besivystančiomis Azijos regiono šalimis.

Tačiau ši sutartis sulaukia daug kritikos. Pagrindiniai argumentai krypsta link žemės ūkio, kur teigiama, jog JAV žemės ūkis neatitinka europinių standartų. Dėl įvairiausių draudimų, ES maisto produktai yra brangesni nei JAV, todėl pasirašius sutartį su minimaliais reikalavimais žemės ūkiui, JAV maisto korporacijos greitai nukonkuruoti ES bendroves. Sutartis pakenktų trečiosioms šalims, kurios daug eksportuoja į JAV ir ES, kadangi susidurtų su didesnę bendrovių konkurencija. Taip pat žmonių nepasitikėjimą kelią, jog šio derybos vyksta visiškai slaptai, todėl abejojama sutarties skaidrumu.

Ši sutartis turi dar nemažai spragų, dėl kurių turi būti deramasi ir pasiekti kompromisai, kuriais būtų patenkintos abi pusės. Taip pat turi būti užtikrintas visiškas šių derybų skaidrumas, nes bet koks slaptumas verčia žmones abejoti sutartimi.

Literatūros sąrašas

 

  1. Akhtar, Shayerah Ilias ir Vivian C. Jones, „Transatlantic Trade and Investment Partnership (TTIP) Negotiations“, 2014, Congressional Research Service. < http://transatlantic.sais-jhu.edu/publications/CRS_TTIP_report_Feb_2014.pdf >.
  1. Bendini, Roberto, „Europos Sąjunga ir jos prekybos partneriai“, 2013, <http://www.europarl.europa.eu/ftu/pdf/lt/FTU_6.2.1.pdf>.
  1. Cooper, William H., „EU-U.S. Economic Ties: Framework, Scope, and Magnitude“, 2014, 3p. < http://www.fas.org/sgp/crs/row/RL30608.pdf>.
  1. Ham, Peter van, „The Geopolitics of TTIP“, 2013, Clingendeal Institute, <http://www.clingendael.nl/sites/default/files/The%20Geopolitics%20of%20TTIP%20-%20Clingendael%20Policy%20Brief.pdf >.
  1. Office of the United States Trade Representative, „U.S. Objectives, U.S. Benefits In the Transatlantic Trade and Investment Partnership: A Detailed View“, 2013, <http://www.ustr.gov/about-us/press-office/press-releases/2014/March/US-Objectives-US-Benefits-In-the-TTIP-a-Detailed-View>.
  1. TACD, „Resolution on the approach to food and nutrition related issues in the Transatlantic Trade and Investment Partnership“, 2013, <http://www.consumersinternational.org/media/1402104/tacd-food-resolution-on-the-approach-to-food-and-nutrition-related-issues-in-the-ttip.pdf >.
  1. „Transatlantic Trade and Investment Partnership“, 2013, <http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2013/september/tradoc_151787.pdf>.
  1. „The EU-US Free Trade Agreement: Bad Prospects for the Global South“, 2013, <http://www.greeneuropeanjournal.eu/the-eu-us-free-trade-agreement-bad-prospects-for-the-global-south/ >.
  1. United States Census Bureau, „U.S. Trade in Goods by Country“, <http://www.census.gov/foreign-trade/balance/>.
  1. United States Census Bureau, „Trade in Goods with European Union“, <http://www.census.gov/foreign-trade/balance/c0003.html> .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *