E – mokykla Šalčininkų rajone – įmanoma?

E – mokykla Šalčininkų rajone – įmanoma?

E – mokykla Šalčininkų rajone – įmanoma?

Visai neseniai, viename iš ankstesnių straipsnių analizuojant švietimo sistemą Šalčininkų rajone, analizės rezultatai parodė, jog mokinių rezultatai negerėja, o tam tikrų dalykų rezultatai – blogėja. Deja, bet tai parodo, kad švietimo srityje mūsų rajonas yra visiškoje stagnacijoje. Kiekvienais metais tenka skaityti naujienas, kad Šalčininkų rajone mokyklos įgauna gimnazijos vardą, yra renovuojamos, įsigija autobusus ir kt. Žinoma, visa tai yra svarbu, tačiau pasigendu pasiūlymų, idėjų, kurios padėtų pasiekti geresnius rezultatus egzaminuose.

Šiandien Lietuvoje beveik kiekvienuose namuose yra kompiuteris ir internetas. Tačiau iki šiol nebandome tuo pasinaudoti, bet tik keikiame kompiuterius, internetą, išmaniuosius telefonus, nes pastarieji tik blaško vaikus, sukelia priklausomybę. O kodėl mums nepagalvojus kaip šią jaunų žmonių priklausomybę išnaudojus švietimo labui? Visai neseniai pradėjau ruošti 12 klasės mokinius istorijos egzaminui. Matant, kad šiais laikas jaunimas didelę laiko dalį praleidžia žiūrėdami į kompiuterį ir į telefoną, supratau, kad būtina išnaudoti šiuos prietaisus mokslui. Šiandien mano mokiniai naudoja mokymosi programą telefone. Jie bet kada ir bet kur gali įsijungti programėlę ir mokytis istorijos faktų.

E – mokykla Šalčininkų rajone – įmanoma?

Kiekviena rajono mokykla turi turėti savo virtualią mokymosi erdvę (VME) – tinklapį, kuriame mokiniui būtų prieinamos įvairios funkcijos. Ką mums gali suteikti tokios VME buvimas? Noriu jums keliais pavyzdžiais iliustruoti, kaip VME veiktų praktikoje Šalčininkų rajone.

Pirmas pavyzdys. Mokinys grįžta namo, prisijungia prie VME, kur pasižiūri matematikos namų darbus ir pradeda juos spręsti. Vieno uždavinio mokiniui niekaip nepavyksta išspręsti. Po to greičiausiai mokinys nebesprendžia uždavinio, o tiesiog save nuramina, nes turi pasiaaiškinimą, kodėl neatliko namų darbų – „nesupratau“. Bet… Su VME pagalba mokytojas galėtų iš anksto nufilmuoti video pamoką, kaip spręsti tam tikrą užduoti ir įkelti video pamoką į VME. Mokytojas taip pat galėtų ir įrašyti audio pamokėles, kurios padėtų mokiniui spręsti uždavinius. Jei mokytojas nori tik duoti užuominą, kaip reikia spręsti – per VME jis būtent tą ir galėtų padaryti. Mokinys negalėdamas išspręsti uždavinio spaustų mygtuką „užuomina“ ir jam iššoktų mokytojo parašyta užuomina prie uždavinio.  Kaip manote, padėtų toks būdas likviduoti mokinių argumentą „nežinojau kaip, todėl nedariau“?

Antras pavyzdys. Visi suprantame, kad mokantis užsienio kalbų reikalingas „platus žodynėlis“. Kaip išplėsti mokinio užsienio kalbos žodynėlį? Tam yra sukurtas vienas efektyviausių būdų, kurį galbūt ir jus bandėte. „Flashcard“ (nedrįstu versti pavadinimo) yra toks mokymosi būdas, kai vienoje lapelio pusėje parašote sakinį ir paryškinate jame žodį, kurį norite išmokti. Antrojo pusėje užrašote žodžio vertimą. Skaitote korteles, galvojate apie atsakymą, tada apverčiate ir pasižiūrite atsakymą. Tikriausiai nemažai kas iš jūsų darėtės tokias korteles. Dabar yra viskas paprasčiau. Mokytojas gali surašyti sakinius ir žodžių vertimus, o kompiuterinė programa iš to suformuluoja „Flashcards“. Tada mokinys korteles gali spręsti kompiuteryje, parsisiųsti korteles į mobilųjų telefoną. O tai reiškia, kad jis gali mokytis bet kur esant ir turint laisvo laiko. Be to, programėlė skaičiuoja, kokius žodžius mokinys įsiminė geriausiai, o kokius blogiausiai. Blogiau išmokti žodžiai pasikartos daug dažniau, nei jau išmokti. „Flashcards“ būdą galima pritaikyti ir visose kitose pamokose. Tokiu pat principu, programa formuoja testus, žaidimus.

Trečias pavyzdys. Tikriausiai labai dažnai matomas atvejis, kai sergantis mokinys užuot pasilikęs namie, ateina į mokyklą ir taip rizikuoja užkrėsti kitus. Ką mes galime padaryti, jei mokinys nori mokytis ir sergantis eina į mokyklą? Tiesioginė pamokų transliacija. Mokinys prisijungia prie VME ir stebi per kamerą, kaip jo klasiokai dirba ir mokytoja aiškina tema. Nebūtinai reikalingos tiesioginės transliacijos. Mokytojui užtektų vieną kartą nufilmuoti pamoką ir įdėti ją į archyvą kitoms kartoms mokytis. Žinoma, tai nereiškia, jog vaikai galėtų nevaikščioti į mokyklą. Tai būtų pagalba tiems, kurie negali dėl pateisinamų priežaščių dalyvauti pamokose ar tiems, kurie dar kartą nori pažiūrėti pamoką.

Tai tik labai maža dalis priemonių, kurias galėtų suteikti virtuali mokymosi erdvė. Tiesiog įsivaizduokite, kad kiekviena rajono mokykla turi tokią erdvę. O svarbiausia – tokios idėjos įgyvendinimas nekainuoja daug piniginių lėšų. Štai taip aš šiandien įsivaizduoju Šalčininkų rajono švietimą – modernų ir pavyzdinį kitoms savivaldybėms.

Aurimas Skaržinskas, LSDP kandidatas į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą. LSDP nr. 2, kandidato nr. sąraše 8.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *