Jaunų žmonių pritraukimas į Šalčininkus

Jaunų žmonių pritraukimas į Šalčininkus

Be visų ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria Šalčininkų rajonas taip pat egzistuoja dar viena svarbi problema. Mažėjantis jaunimo, kuriam virš 20 metų, skaičius. Vienas didžiausias faktorių kodėl mažėja jaunų gyventojų skaičius tokiuose rajonuose kaip Šalčininkų, yra aukštųjų mokyklų neturėjimas. Natūralu, jog gimnaziją baigęs ir mokslus norintis tęsti jaunas žmogus išvažiuos…

ES ir JAV tarpusavio prekyba. Laisvos prekybos sutarties (TTIP) perspektyva ir galimos problemos

ES ir JAV tarpusavio prekyba. Laisvos prekybos sutarties (TTIP) perspektyva ir galimos problemos

Šiuo metu viena aktualiausių temų, dėl kurios diskutuojama tiek Vašingtone, tiek Briuselyje yra ES – JAV laisvos prekybos ir investicijų sutartis. Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos bando pasirašyti sutartį, kuri leistų panaikinti ekonominius barjerus tarp sutarties šalių. Tačiau šios derybos susiduria su nemažai iššūkių, kurie trukdo tokį susitarimą pasiekti. JAV ir…

Kodėl būtina leisti balsuoti nuo 16 metų?

Jau ne vienerius metus visoje Europoje ir kitur svarstomas klausimas – leisti šešiolikmečiams dalyvauti valdžios rinkimuose ar vis dėlto toks amžius tam dar per ankstyvas. Prieš šią idėją nusiteikusi visuomenės dalis argumentuoja savo pasirinkimą jaunų žmonių politinės kompetencijos stoka, gyvenimiškos patirties neturėjimu, bei iš to kylančiu pavojumi  neteisingai pasirinkti: pasidavimas…

Nacionalizmas – grėsmė kariniam konfliktui? Juodkalnijos atvejo analizė (TYRIMAS)

Nacionalizmo protrūkio skatinami kariniai konfliktai yra gana dažnas reiškinys pasaulyje. Vienas iš didžiausių tokių protrūkių buvo užfiksuotas pastarojo amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai nacionalizmo proveržis Rytų Europoje, sukėlęs „domino“ efektą sugriovė SSRS ir Jugoslavijos imperijas. Daugumai šalių, tuo metu pasirinkusių nacionalinės valstybės raidos modelį, teko atlaikyti karines hegemonių intervencijas. Nemažai pasaulio…

18a. diplomatijos pamokos: Hanoverio galvosūkis ir britų kontinentinė politika

1756-1763 metais, tarp dviejų naujai susikūrusių sąjungų įvykęs Septynerių metų karas iššaukė neregėto mąsto konfliktą pasaulyje. Į konfliktą įsivėlusios pagrindinės to meto Europos valstybės įsivėlė į sukrečiantį ir visą niokojantį karą, kuris kartais dar vadinamas pirmuoju pasauliniu karu. Vienoje barikadų pusėje kovėsi Didžioji Britanija ir Prūsija, kitoje: Austrijos – Prancūzijos…

Mokslo ir studijų reformos įgyvendinimas Lietuvoje

2009 metais Lietuvoje pradėta įgyvendinti Mokslo ir studijų reforma lygi šiol vertinama dviprasmiškai. Vieningos nuomonės dėl jos stinga tiek visuomenėje, tiek ir pačioje akademinėje bendruomenėje. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtam Mokslo ir studijų įstatymui kritikos pažėrė tiek mokslininkai, tiek studentai. Nepaisant visų prieštaravimų, dėl vieno dalyko visi sutarė –…

Svarbiausi Suomijos užsienio politikos prioritetai

Trumpai apie Suomiją Suomija yra ES ir JT narė, Šiaurės Tarybos narė, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė. Populiacija – 5.2 mln. 1917 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos. Eurozonos narė Kaimynės: Norvegija, Rusija, Švedija. Arkties regionas Esminiu pokyčiu galima laikyti 2007 m. rugpjūčio 2-ąją. Tądien Rusija pasiuntė savo batiskafą…

Emocijos socialiniuose judėjimuose (RECENZIJA)

Emocijos socialiniuose judėjimuose ir kodėl tai svarbu politikos analizei (Parengta pagal „Passionate Politics: Emotions and Social Movements“ leidinių rinkinį) Jeigu pirmieji socialinių mokslų tyrėjai pirmenybę teikė emocijoms ir iracionalumui, tai vėlesnė mokslininkų karta apsiribojo logika r racionalumu. Maxas Weberis, labiau nei bet kuris kitas, nustatė socialogus atsiriboti nuo emocijų ir…